- prinaikinti
- prinaikìnti tr.; LL98 daug sunaikinti. \ naikinti; apnaikinti; išnaikinti; nunaikinti; panaikinti; pranaikinti; prinaikinti; sunaikinti; užnaikinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
prinaikinti
Look at other dictionaries:
apnaikinti — apnaikìnti tr. 1. dalį išnaikinti, kiek sunaikinti: Kenkėjai gerokai apnaikino vaismedžių derlių rš. 2. apgadinti, apardyti: Piliakalnis karo metais buvo smarkiai apnaikintas, iškasinėtas apkasais ir duobėmis sp. Beržynėlis dabar jau gerokai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išnaikinti — išnaikìnti tr. K 1. SD401,412 padaryti, kad išnyktų, žūtų, nebebūtų: Buvo bepradedą įsiveist blakių – šiaip teip išnaikinaũ Sb. Musis išnaikìnk J. Baltos [bulvės] raudonas išnaikìna (užstelbia) Msn. Išnaikino sodą Dkšt. Daug miškų išnaikino… … Dictionary of the Lithuanian Language
naikinti — naikìnti, ìna, ìno tr. K, naikinti, ina, ino Ėr, Grv 1. daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų: Tą turtą, kurio negalėjo pasiimti su savimi, degino ir naikino A.Vien. Ugnis naikino viso paežerio namus M.Valanč. Musių jagu nenaikintum, tai ir akis … Dictionary of the Lithuanian Language
nunaikinti — nunaikìnti tr. 1. sunaikinti, pražudyti: Kirmėlės visus kopūstus nunaikino Mt. Čia buvo miškas, o dabar viskas nunaikìnta Mrj. Ugnis daug triobų nunaikino Grž. Kai įsisukė maras, daugybę žmonių nunaikino Grž. Medega yra nenunaikinama prš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
panaikinti — panaikìnti tr. 1. Vlkš padaryti, kad nebebūtų, nebeveiktų, nebesireikštų: Valstiečiai reikalavo panaikinti baudžiavą rš. Spalio revoliucija ėmėsi uždavinio panaikinti žmogaus išnaudojimą kito žmogaus (sov.) sp. Aš norėtau panaikinti visa, kas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pranaikinti — pranaikìnti tr. 1. kiek išnaikinti, apnaikinti: Buvo atsiradę vilkų, juos kiek pranaikino Ėr. 2. pašalinti: Kaip jis gali pranaikinti guzą! Ėr. 3. išleisti, išeikvoti: Noroms nenoroms prigundė prie girtuokliavimo, pranaikino visą menką pelną rš … Dictionary of the Lithuanian Language
sunaikinti — sunaikìnti tr. 1. padaryti, kad nebebūtų, žūtų, išnyktų; pražudyti: Mes žūstame, bet lieka tie, kurie sunaikins kryžiuočius, nors šimtmečius reiktų laukti S.Nėr. Priešą reikia ne parblokšti, bet sunaikinti rš. Jei kas netinkama, galėjo ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
užnaikinti — užnaikìnti tr. užkankinti, užkamuoti: Arklių nebedaug, ir tuos pačius užnaikins Ėr. Buvo du kačiukeliai, tai vaikai ažnaikino Str. naikinti; apnaikinti; išnaikinti; nunaikinti; panaikinti; pranaikinti; prinaikinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
